Kovo 27 d. mūsų progimnazijoje vyko 1-4 klasių mokinių rajoninė matematikos olimpiada. Olimpiadoje dalyvavo 25 pradinukai iš rajono mokyklų. Progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė pasveikino dalyvius ir palinkėjo jiems sėkmės. Visą valandą mažieji matematikai plušėjo prie sunkių užduočių. Tuo tarpu mokytojos Aušra Dragūnienė, Eslanda Mikavičienė, Rasa Dautarienė ir Rasa Raudonienė dalijosi gerąja patirtimi ,,Matematika kitaip” su rajono pradinių klasių mokytojomis. Olimpiadoje dalyvavo mūsų progimnazijos ketvirtokai Kasparas Tranelis (I vieta) ir Greta Šliažaitė (II vieta). Sveikiname juos.
„ALL DIGITAL Week“ (lietuviškai „Skaitmeninė savaitė“) – tai visoje Europoje vykstanti akcija, skatinanti naudotis technologijomis bei internetu, ugdyti skaitmeninį raštingumą. „Skaitmeninės savaitės“ metu vyksta internetiniai seminarai, konferencija, edukacinės vaizdo paskaitos, yra pateikti įvairūs žinių pasitikrinimo testai. Kovo 25-26 dienomis mūsų mokyklos 5 – 8 klasių mokiniai įsijungė į įvairias veiklas. 5 – 8 klasių mokiniai tikrino savo žinias, atlikdami testus. Testo dalys: kompiuteris ir internetas, saugumas, e.paslaugos. 5 a klasėje Gabija, Rusnė ir Maksas gavo IT pažengusių IT naudotojų statusą. Pažengusių IT naudotojų statusą gavo šie 5b klasės mokiniai: Kamilė; Arnas Ž.; Kajus; Lukrecija; Arijus; Nedas. 6 klasės mokiniai, gavę pažengusių IT vartotojų statusą: Emilija, Arijana ir Ainius. 8 b klasės mokiniai dalyvavo viktorinoje „Ar žinai visus atsakymus“. Labai sunkių ir netikėtų klausimų nebuvo, todėl visi į 4 grupes pasiskirstę mokiniai, greitai ir gana tiksliai pasirinko teisingus atsakymus. 8 a klasės mokiniai, gavę pažengusio vartotojo statusą: Vakarė, Viltė, Eglė, Guoda, Monika, Aistė M. Profesionalaus IT vartotojo statusą gavo Rokas D. (8a). Neapsigauti ir nepatikėti netikromis naujienomis galėjo padėti išmokti žaidimas „Kaip atskirti netikras naujienas?“ Tai ypač aktualu šiais laikais, kai nuolat išgirstame realybės neatitinkančių pranešimų. Veiklos buvo naudingos ir informatyvios. Mokiniai sužinojo savo, kaip IT vartotojų, statusą.
Kovo 21 -oji – Pasaulinė Dauno sindromo diena. Mes – trečiokai – dėvėdami skirtingas kojines, išreiškėme palaikymą bei toleranciją žmonėms su Dauno sindromu. Vienybė – jėga!
Kovo 20 d. pradinukai ir priešmokyklinės grupės vaikai minėjo Žemės dieną. Iš pat ryto visi susirinko į aktų salę ir stebėjo filmuką su Žemės prašymu. Gerai nusiteikę mokinukai skubėjo į klases, kur jų laukė keturios įdomios veiklos: Žaibo turnyras, eksperimentai, praktinis rūšiavimas ir darbelis iš antrinių žaliavų. Po pertraukėlės vėl visi atskubėjo į salę. Juos puikiai nuteikė gražus filmukas, kuriame galėjo stebėti savo nuotraukas. Fotografijų parodos laureatai buvo apdovanoti padėkos raštais, o nuotraukos eksponuojamos mokyklos fojė. Gudriausieji Žaibo turnyro dalyviai paskatinti padėkomis ir knygelėmis. Išrinktos žaliausios klasės: 1, 3, 4 kl. ir priešmokyklinės grupės vaikai. Buvo smagu žiūrėti į žalią vaikų jūrą! Sugrįžę į klases vaikai kiekvienas pasodino po svogūnėlį, kurį augins ir prižiūrės. Greit palangės sužaliuos. Užaugę svogūnėliai vitaminais pradžiugins pilvelį. Filmukas ,,Žmonijos progresas“ vaikų širdelėse pažadino apgailestavimą dėl žmonių daromos žalos Žemei. Visos dienos veiklą vainikavo linkėjimas ir pažadas Žemei, kurį užrašė ant gyvūnėlių-paveikslėlių. Tikime, kad ši diena ilgai išliks mokinukų širdyse ir paskatins vykdyti pažadus.
Kovo 19 dieną A. Vymerio bibliotekoje vyko poezijos popietė „Pavasario saulė nušvito meiliai…”. Šiais Maironio žodžiais popietę pradėjo bibliotekos darbuotoja Ina Ivanauskienė. Popietėje dalyvavo pirmokėliai. Vaikai deklamavo eilėraščius apie pavasarį, grįžtančius paukščius, pirmąsias pavasario gėlytes. Visi mokiniai gavo atminimo dovanėles-skirtukus knygai. Raiškiausiai eilėraščius padeklamavę mokiniai buvo apdovanoti eilėraščių knygelėmis.
Kovo 20-oji Pasaulinė Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Mūsų progimnazijoje vyko pažintinė diena „Žemė — žmonių planeta“. Diena, skirta susipažinimui su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu Tauragės UAB „Tauragės vandenys“ ir Ližių nuotekų įrenginiuose, taupiu vandens naudojimu. Mokykloje vyko įvairios veiklos. Jose dalyvavo 5–8 klasių mokiniai. Jie ieškojo informacijos apie Žemę, rašė rašinius, piešė, kūrė eilėraščius. Mokiniams veiklas organizavo ir į pažintines išvykas lydėjo grupė mokytojų: S. Bajorinienė, V. Karbauskienė, D. Jonikienė, D. Kvietkuvienė, D. Macijauskienė, A. Jucikienė, G. Statkuvienė, J. Straukienė, L. Kivilienė. Visos pažintinės dienos veiklą koordinavo biologijos mokytoja metodininkė A. Vaičiūnienė. 5-7 klasių mokiniai aplankė UAB ,,Tauragės vandenys“, Ližių nutekamųjų vandenų valymo stotyje mokiniai dalyvavo veiklose. AB ,,Tauragės vandenys“ vartotojams tiekia tik požeminį vandenį iš giluminių gręžinių. Gręžinių gylis nuo 22 iki 201 m. Apie 95 % tiekiamo geriamojo vandens yra labai geros kokybės. Išvalytos nuotekos nėra kenksmingos aplinkai. Jas galima nukreipti į melioracijos griovius, pratekančius vandens telkinius, filtracinius žvyro-smėlio šulinius, o taip pat naudoti kaip techninį vandenį. Mokiniai sužinojo daug ir naudingos informacijos.
Kovo 10-16 dienomis Tauragės savivaldybės ,,Lyderių laiko 3“ kūrybinės komandos nariai, kartu su kitų Vakarų Lietuvos savivaldybių atstovais, išvyko į stažuotę Suomijoje ir Estijoje ,,Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje“ turėdami bendrą tikslą – kuo išsamiau susipažinti su šių šalių ugdymo sistema bei sužinoti, kur slypi paslaptis, leidžianti pasiekti mokiniams aukštų ugdymosi rezultatų. Suomijoje aplankytos dviejų miestų ugdymo įstaigos: Espoo savivaldybėje eančios Maininki mokykla bei Bostalls vaikų darželis ir Vantos mieste – Martinlaakso gimnazija bei Martinlaakso pradinė ir vidurinė mokykla. Visos ugdymo įstaigos priklauso nuo savivaldybių finansavimo, o pats ugdymas skirstomas į ikimokyklinį (neprivalomas), pagrindinį (1-9 kl.) ir aukštesnįjį vidurinį ugdymą (10-12 kl.) Privalomas pagrindinis ugdymas trunka 9 metus, pažymiai nerašomi 1-6 klasėse, nes siekiama, kad vaikai kuo ilgiau patirtų emocinį pasitenkinimą. Nors pažymiai nerašomi, tačiau visuomet pabrėžiama vaiko atsakomybė už mokymąsi. Mokytojo profesija laikoma prestižine, o pasitikėjimas vieni kitais įvardintas kaip vienas iš sėkmę lemiančių ženklų. Gal todėl didžioji dalis studentų, besirengiančių tapti pedagogais, po studijų iš tiesų įsidarbina mokyklose ir net negalvoja apie darbą kitose srityse.
Lankantis mokyklose vadovų lūpose skambėjo frazė ,,Helsinkis – mūsų klasė“. Tai įprasmina visos šalies ugdymo kryptį – siekti, kad kuo įvairesnė veikla būtų vykdoma netradicinėse erdvėse, didžiulis dėmesys skiriamas mokymo priemonių aprūpinimui. Kiekvienas į mokyklą atėjęs vaikas yra aprūpinamas vadovėliais, pratybomis, nešiojamu kompiuteriu. Klasių valandėlės nevedamos, organizuojami 10-15 minučių susitikimai su grupių kuratoriais. Pagrindinėje mokykloje įgyvendinami projektai, susiję su aplinkosauga, siekiama ruošti mokinį ne testams ar egzaminams, o gyvenimui, Baigę 9 klases mokiniai turi kelias pasirinkimo galimybes: mokytis gimnazijoje arba rinktis profesinį ugdymą. Stažuotės dalyviams akcentuota, kad gimnazijų tikslas – ruošti mokinius stojamiesiems egzaminams į aukštąją mokyklą ir ugdyti gabų, motyvuotą jaunimą, suteikti būtinų žinių ir įgūdžių tolesnėms studijoms ir darbui, todėl patekti į gimnazijas gali tik motyvuoti ir gerai besimokantys mokiniai.
Besilankant skirtingose Suomijos įstaigose žavėjomės aplink tvyrančia ramybe bei demokratiška atmosfera. Smagu buvo stebėti pradinių klasių mokinių ir direktoriaus susirinkimą dėl patyčių prevencijos bei kitų bendrų susitarimų. Mums kėlė nuostabą, kaip atidžiai buvo klausoma vadovo kalbos, niekas net nebandė kalbėtis tarpusavyje. Vertybių formavimui nuo pat mažens skiriamas didžiulis dėmesys. Vaikų poreikiams tenkinti pritaikytos didelės erdvės: poilsio zonos, biblioteka, tylos kambariai ir kitos zonos. Mokyklinė apranga neprivaloma, po mokyklas ar darželius vaikštoma be batų. Taip sukuriama jauki namų aplinka. Maitinimas Suomijoje nemokamas visiems vaikams. Atėjus pietų laikui visiems patiekiamas vienas patiekalas, maistą sau dedasi patys mokiniai. Nuo pat mažens ugdoma valgymo kultūra – įsidėtas maistas privalo būti suvalgytas, tad išmokstama įsidėti tiek, kiek suvalgoma. Maisto norma neribojama, tad valgyti tikrai galima tiek, kiek telpa. Savarankiškumas, atsakomybė ir pagarba vienas kitam tvyrojo visose Suomijos ugdymo įstaigose.
Antra stažuotės dalis buvo skirta susipažinimui su Estijos švietimo sistema. Aplankytos šios ugdymo įstaigos: ViimsiKool mokykla, Viimsi vaikų darželis, Murastee ir Vaana-Joesuu pagrindinės mokyklos bei ParnuKoidula gimnazija. Pati ugdymo sistema Estijoje panaši kaip ir Lietuvoje: ikimokyklinis ugdymas, pradinis ir vidurinis ugdymas, aukštojo mokslo ugdymas.
Lankydamiesi šalia Talino esančiame Viimsi vaikų darželyje ,,LaanelinnuHouse” stebėjomės visai kitaip suformuotais pastatais: nėra koridorių, visur paliktos atviros erdvės, organizuojamos įvairaus amžiaus vaikų bendros veiklos, pradedami mokyti programavimo pagrindai. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, vaikai gali pradėti lankyti mokyklas ir nelankę darželio. Šioje savivaldybėje taikomas labai įdomus valdymo modelis- 8 darželiams vadovauja 1 vadovas. Visomis reikiamomis priemonėmis ugdymo įstaigas Estijoje aprūpina savivaldybė.
Pagrindinėse mokyklose vaikų ugdymas skirstomas į 3 mokymosi lygius: 1-3 kl., 4-6 kl., 7-9 kl. Specialiųjų poreikių turintys mokiniai, kaip ir Lietuvoje, integruojami į klases, su specialiuoju pedagogu vedamos kelios atskirų dalykų pamokos. Tiek Suomijos,tiek Estijos mokyklose privaloma nuo 25 iki 45 minučių kasdien praleisti lauke. Tik retais atvejais daromos išimtys, tad buvo smagu stebėti, kaip prasidėjus pertraukai mokiniai sugūžėjo į kiemą. Tekšančios balos ir šaltukas, aplink esantys brūzgynai labiau baugino mus, mokyklos vadovui tai atrodė puiki galimybė vaikų kūrybingumui plėtotis. Mokyklos vadovas šypsodamasis teigė: ,,Kuo aktyvesnis vaikas, tuo aktyvesnės smegenys, tuo geresni mokymosi rezultatai“.
Lankydamiesi ParnuKoidula gimnazijoje jautėme akademinę aplinką: griežta mokinių atranka pagal stojamuosius rezultatus, galimybė rinktis mokymosi srautus, didelės auditorijos. Net 50 procentų mokinių laiko tarptautinius egzaminus, už kuriuos sumoka pati gimnazija. Kiekvieną rytą prieš pamokas vykdomos 30 minučių konsultacijos, po kurių mokiniams vedamos 90 minučių trukmės pamokos. Gimnazijos siekiamybė – kuo geriau paruošti mokinį studijoms universitete.
Analizuodami švietimo ypatumus tiek Suomijoje, tiek Estijoje pastebėjome ne vieną bendrumą: švietimas abiejose šalyse yra prioritetinės sritys, kuriose nesiekiama sutaupyti. Mokinys, jo gerovė ir išsilavinimas laikomas pagrindine investicija kuriant tvirtas vertybines nuostatas turinčią valstybę.
Snieguolė Bastakienė Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė, stažuotės dalyvė
Kovo 15 dieną „Aušros” progimnazijoje 3-4 klasių mokinius aplankė Tauragės rajono mokinių savivaldų informavimo centro (TMSIC) pirmininkas Nedas Tamašauskas bei dar viena savanorė. Jie ne tik su mokiniais žaidė, bet ir supažindino juos su vaiko teisėmis bei pareigomis. Tauragės MSIC savanoriai kiekvienam pokalbyje dalyvavusiam mokiniui padovanojo „Vaiko Konstitucijos” leidinį. Pasak N. Tamašausko, Konstitucijoje vaikai ras ne tik savo teises ir pareigas, bet ir naudingą informaciją apie tai, kur galima kreiptis pagalbos, pasidalyti sunkumais, nuo ko juos turi saugoti suaugusieji. Savanoriai tikisi, kad ši Konstitucija bus naudinga ir įdomi, įkvėps ne tik smagiems žaidimams su draugais, bet ir įdomiems pokalbiams su tėveliais, seneliais ar mokytojais. O vaikams svarbūs suaugę asmenys, turėdami šį dokumentą, dažniau atkreips dėmesį į mažųjų teises bei noriai kalbės apie jas su vaikais. Dėkojame savanoriams už susitikimą ir dovanas.
Kovo 14 dieną, minint tarptautinę Pi dieną, ,,Aušros “progimnazijoje vyko rajoninis integruotas matematikos ir technologijų ,,Pi dienos pyrago” renginys. Jo tikslas: sudominti matematika, stiprinti bendradarbiavimą tarp mokyklų, taip pat parodyti.konditerinius sugebėjimus. Renginyje varžėsi dešimt Tauragės rajono mokyklų. Sprendžiant uždavinius, galvosūkius reikėjo pasitelkti logiką, intuiciją, sumanumą, išradingumą. Mokiniai noriai sprendė pateiktas praktines užduotis. Pristatė savo gamintus pyragus, degustavo ir vaišinosi. Kiekviena komanda buvo įvertinta nominacijomis. Manome, kad idėja pažymėti Pi dieną ras atgarsį ir bus plėtojama toliau. Gal kitais metais šią dieną minėsime vienoje iš dalyvavusių mokyklų, taip tęsdami jau ne vienerius metus užsimezgusius ryšius tarp mokyklų, dalindamiesi įdomia patirtimi ir gilindami matematines žinias.
Kovo 6d. rajoninėje matematikos olimpiadoje dalyvavo 5 Tauragės ,,Aušros“ progimnazijos mokiniai. Sėkmė lydėjo 5b kl. mokinę Kamilę Kiliokaitytę. Ji laimėjo I-ąją vietą. 7 kl. mokinys Arnas Gestautas parodė puikias žinias ir laimėjo II-ąją vietą. 5b kl. mokinys Arnas Žalandauskas puikiai atliko užduotis ir laimėjo III- ąją vietą. Dėkojame 6 kl. mokiniui Ainiui Mozūraičiui ir 8 kl. mokiniui Rokui Danusui už dalyvaimą ir sveikiname nugalėtojus.
.jpg "http://www.tinklas.lt/"){kind=logo}
